Lietuva pasaulio žemėlapyje nėra didelė valstybė. Tačiau kartais vienas žmogus gali padaryti tai, ko nepadaro didelės reklamos kampanijos – sudominti kitų šalių žmones mūsų kraštu.
Vienas iš tokių žmonių yra japonas Kotaro Hisada – keliautojas, gidas ir turinio kūrėjas, kuris Lietuvą atrado dar prieš daugiau nei dešimtmetį ir nuo tada nuolat į ją sugrįžta.
Jis ne tik lankosi Lietuvoje. Kotaro mokosi lietuvių kalbos, keliauja po įvairius mūsų šalies miestus ir miestelius, kuria vaizdo įrašus lietuvių kalba, domisi mūsų kultūra, maistu, istorija ir žmonėmis.
2025 m. LRT skelbė, kad Lietuvoje jis jau buvo apsilankęs daugiau nei 20 kartų, o lietuviškai susikalba sklandžiai.
Tai gana neįprasta istorija: žmogus, gimęs ir gyvenantis Japonijoje, savo noru pasirinko mokytis vienos iš mažos Europos valstybės kalbų ir nuolat pasakoti apie ją savo auditorijai.
Kaip Kotaro atrado Lietuvą?
Kotaro susidomėjimas Rytų Europa prasidėjo dar gyvenant Lenkijoje. 2012 m. jis atvyko į Lenkiją mokytis slavų kalbų, vėliau studijavo rusų filologiją.
Tačiau Lietuva jį sudomino būtent dėl savo kalbos.
Kotaro sužinojo, kad lietuvių kalba nėra slavų kalba ir yra visiškai kitokia nei lenkų ar kitos jam pažįstamos regiono kalbos. Smalsumas paskatino jį pradėti ją mokytis.
Tai buvo ne trumpalaikis susidomėjimas.
Lietuvių kalbos mokymasis tapo vienu iš svarbiausių jo ryšio su Lietuva elementų.
Japonas, kuris išmoko lietuvių kalbą
Ko gero, viena įspūdingiausių Kotaro istorijos dalių yra jo lietuvių kalba.
Jis jos mokėsi savarankiškai, bendraudamas su lietuviais ir naudodamasis internetu. TV3 yra skelbusi, kad Kotaro lietuviškai mokytis pradėjo dar prieš daugiau nei dešimtmetį ir kalbą mokėsi praktiškai – bendraudamas bei rašydamas lietuviškai.
Kodėl tai taip svarbu?
Todėl, kad kalba yra daug daugiau nei žodžių rinkinys.
Kai užsienietis išmoksta lietuviškai, jis gali pažinti Lietuvą ne tik kaip turistas, bet ir kaip žmogus, norintis suprasti mūsų kultūrą iš vidaus.
Pats Kotaro yra pasakojęs, kad jam patinka lietuvių reakcija, kai žmonės išgirsta japoną kalbantį lietuviškai.
Ir tai suprantama.
Tikriausiai ne vienas lietuvis, pirmą kartą išgirdęs Kotaro kalbant mūsų kalba, pagalvoja:
„Kaip japonas taip gerai išmoko lietuviškai?“
Jis rodo ne tik Vilnių
Dar vienas svarbus Kotaro indėlis – jis neapsiriboja vien populiariausiomis Lietuvos vietomis.
Jis keliauja po įvairius Lietuvos regionus ir lankosi mažesniuose miestuose bei miesteliuose.
Jo kelionių sąraše buvo Vilnius, Telšiai, Alytus, Pasvalys, Lazdijai, Molėtai, Panevėžys, Mažeikiai, Jurbarkas, Smalininkai ir daugybė kitų vietų.
Tai ypač įdomu todėl, kad užsienio turistai dažnai Lietuvą pradeda nuo Vilniaus, Trakų ar pajūrio.
Kotaro požiūris kitoks.
Jis nori pamatyti tikrą kasdienę Lietuvą.
Mažesnius miestelius.
Regionus.
Vietinius žmones.
Gamtą.
Tradicijas.
Maistą.
Ir būtent dėl to jo turinys gali būti įdomus ne tik japonams, bet ir patiems lietuviams.
Kartais užsienietis priverčia lietuvį iš naujo pažvelgti į savo šalį
Tai viena įdomiausių Kotaro istorijos pusių.
Mes, gyvenantys Lietuvoje, prie daugelio dalykų tiesiog priprantame.
Pamatome seną miestelį ir galvojame:
„Nieko ypatingo.“
Pamatome laukus, miškus ar upę:
„Tai juk įprasta.“
Išgirstame lietuvišką dainą:
„Ją visi žino.“
Tačiau žmogui iš Japonijos visa tai gali atrodyti visiškai kitaip.
Kotaro savo kelionėmis parodo Lietuvą užsieniečio akimis.
Ir kartais tai leidžia patiems lietuviams iš naujo pastebėti tai, prie ko jau esame pripratę.
Kotaro ir Lietuvos miestai
2024 m. Kotaro lankėsi ir Jurbarko krašte. Vietos spauda rašė, kad jis domėjosi Smalininkais bei Jurbarku ir savo vaizdo įrašuose dalijosi įspūdžiais apie šias vietas.
Tokie apsilankymai yra svarbūs ne tik kaip asmeninės kelionės.
Kai mažas Lietuvos miestelis patenka į užsienyje gyvenančio turinio kūrėjo vaizdo įrašą, apie jį gali sužinoti žmonės, kurie apie tą vietą anksčiau net nebuvo girdėję.
Tai – savotiška nemokama Lietuvos turizmo reklama.
Lietuviškas maistas – dar viena Kotaro meilės Lietuvai dalis
Kotaro domisi ne tik Lietuvos kraštovaizdžiu.
Jam patinka ir mūsų virtuvė.
Jis yra pasakojęs apie lietuviškus patiekalus, tarp kurių išskyrė bulvinius blynus, cepelinus ir kitus tradicinius patiekalus.
Tačiau japonas turi ir savo nuomonę apie Lietuvoje gaminamus sušius.
Pasak jo, lietuviai į sušius kartais deda per daug ingredientų, o tradicinis japoniškas sušis pasižymi paprastumu.
Šis pavyzdys puikiai parodo, kad Kotaro Lietuvą mėgsta ne todėl, kad ją idealizuoja.
Jis gali pagirti mūsų maistą, miestus ir žmones, bet kartu atvirai pasakyti, kas jam atrodo kitaip.
Tai daro jo pasakojimus natūralesnius ir įdomesnius.
Lietuvos himnas – ypatingas ryšys
Vienas gražiausių Kotaro ryšio su Lietuva pavyzdžių yra jo santykis su Lietuvos himnu.
2025 m. LRT kalbintas Kotaro pasakojo, kad jam labai patinka giedoti Lietuvos himną.
O 2026 m. vasario 16-ąją jis Japonijoje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame giedojo „Tautišką giesmę“ Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.
Vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 20 tūkstančių „patiktukų“, o lietuviai komentaruose dėkojo jam už tokį gestą.
Tai ypač simboliška.
Žmogus yra Japonijoje, tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos, tačiau Lietuvos valstybės atkūrimo dieną prisimena mūsų šalį ir jos himną.
Jis dainuoja lietuviškai
Kotaro neapsiriboja vien kalbėjimu lietuviškai.
Jis taip pat dainuoja.
2026 m. kovą jis socialiniuose tinkluose paskelbė lietuviškai atliekamą dainą „Laisvė“, skirtą Kovo 11-ajai. Vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 60 tūkstančių peržiūrų.
O dar labiau lietuvius nustebino jo gebėjimas dainuoti žemaitiškai.
2026 m. vasarį LRT pranešė apie Kotaro įrašą, kuriame jis žemaitiškai dainavo dainą apie žiemą. Įrašas „Facebook“ platformoje sulaukė apie 450 tūkstančių peržiūrų.
Tai jau ne vien lietuvių kalbos mokymasis.
Tai domėjimasis skirtingais Lietuvos kultūros sluoksniais.
Kotaro padeda Lietuvai būti matomai internete
Šiais laikais šalies įvaizdis kuriamas ne tik per oficialias turizmo kampanijas.
Didžiulę reikšmę turi:
- „YouTube“;
- socialiniai tinklai;
- kelionių vaizdo įrašai;
- tinklaraščiai;
- asmeninės istorijos;
- žmonių rekomendacijos.
Kotaro būtent tai ir daro.
Jo turinys apie Lietuvą pasiekia žmones internete, o kai kurie jo vaizdo įrašai sulaukia dešimčių tūkstančių peržiūrų. Jo kanalo archyve yra ir daugiau nei 100 tūkstančių peržiūrų sulaukusių vaizdo įrašų.
Tai reiškia, kad žmogus, kuris galbūt niekada nebuvo girdėjęs apie mažą Lietuvos miestelį, gali jį pamatyti būtent per Kotaro akis.
Jis populiarina Lietuvą ne reklama, o asmenine patirtimi
Galbūt tai ir yra didžiausia Kotaro stiprybė.
Jis nesako:
„Lietuva yra pati geriausia šalis pasaulyje.“
Jis tiesiog keliauja.
Filmuoja.
Kalba.
Mokosi.
Susitinka su žmonėmis.
Valgo lietuvišką maistą.
Dainuoja lietuviškai.
Lanko miestelius.
Ir dalijasi tuo, ką pats patiria.
Tokio pobūdžio turinys dažnai atrodo daug nuoširdesnis nei įprasta reklama.
Žmogus žiūri ne į turistinį lankstinuką, o į kito žmogaus tikrą patirtį.
Kodėl Kotaro istorija svarbi ir mums patiems?
Kotaro istorija gali būti įdomi ne tik todėl, kad japonas mėgsta Lietuvą.
Ji primena ir kai ką svarbaus mums patiems.
Kartais savo šalį pradedame vertinti tik tada, kai ją pagiria žmogus iš kitos valstybės.
Kai užsienietis mokosi lietuvių kalbos, mes iš naujo susimąstome apie jos unikalumą.
Kai jis keliauja po mūsų miestelius, pradedame žiūrėti į juos kitomis akimis.
Kai jis gieda Lietuvos himną Japonijoje, galbūt ir patys labiau pajuntame, ką mums reiškia mūsų valstybė.
Kotaro Hisada – savotiškas Lietuvos ambasadorius?
Žinoma, Kotaro nėra oficialus Lietuvos diplomatinis atstovas.
Tačiau neoficialiai jo veikla atlieka labai panašią funkciją – jis padeda žmonėms kitose šalyse daugiau sužinoti apie Lietuvą.
Jis parodo mūsų šalį per asmeninį santykį.
Ir tai daro ypač įdomiai, nes Lietuvą pasakoja žmogus, kuris pats nėra lietuvis.
Jo akimis Lietuva tampa šiek tiek egzotiška, įdomi ir netikėta.
O kartu – artima.
Lietuva japonui tapo daugiau nei turistine kryptimi
Kotaro istorija prasidėjo nuo smalsumo.
Jį sudomino Rytų Europa.
Vėliau – lietuvių kalba.
Po to atsirado kelionės.
Pažintys.
Miestai.
Maistas.
Muzika.
Dainos.
Lietuvos žmonės.
Ir visa tai per daugelį metų virto ypatingu ryšiu su mūsų šalimi.
2024 m. LRT rašė, kad net ir po pandemijos Kotaro į Lietuvą grįždavo kelis kartus per metus.
Tai leidžia suprasti, kad Lietuva jam nėra vienkartinė turistinė stotelė.
Pabaigai – kartais Lietuvą gražiau pamato tas, kuris į ją atvyksta iš toli
Kotaro Hisada istorija yra gražus pavyzdys, kaip vieno žmogaus smalsumas gali peraugti į tikrą ryšį su kita šalimi.
Jis atvyko iš Japonijos.
Mokėsi lietuvių kalbos.
Grįžo į Lietuvą daugybę kartų.
Keliavo ne tik po didžiuosius miestus, bet ir po mažesnius miestelius.
Domėjosi mūsų kultūra ir virtuve.
Dainavo lietuviškai.
Giedojo Lietuvos himną Japonijoje.
Ir savo socialiniuose tinkluose toliau pasakoja apie Lietuvą.
Todėl Kotaro Hisadą galima vadinti vienu iš įdomiausių neoficialių Lietuvos ambasadorių socialiniuose tinkluose – ne dėl oficialaus titulo, o dėl to, kad savo darbais jis padeda kitiems pamatyti Lietuvą.
Galbūt svarbiausia jo istorijos žinutė yra labai paprasta:
Kartais tam, kad iš naujo įvertintume savo šalį, užtenka pažvelgti į ją kito žmogaus akimis.
KOTARO HISADA (LIETUVA) Youtube kanalas: https://www.youtube.com/@kotaro_lietuva
